prabajus

×prabãjus (brus. пpaбoй) sm. (2) OZ43; SD339 1. Lex46, Q245, R, N, [K] durų vyris. 2. įkalama metalinė kilpa kam pririšti: Prie tokio prabajaus rišk nors licipierą – ir tas jo neištrauks Mrj. Sukalk pusę prabãjaus, tai bent laikys Ldvn. Ar stipriai įkalei prabãjų, ar neištrauks bulius? Vdk. 3. durų staktoje įkaltas kablys, už kurio, duris uždarant, užsikabina kengė: Kablį užkabina už prabãjaus Lkč. Klembaris užkrinta už kengės, už prabajų J.